Apie flamenko
Flamenko menas – tai individuali raiška, kūrybinis kelias, nuolatinė kaita… Tai vidinė ugnis, turinti daugybę charakteringų apraiškos būdų, mokanti sužavėti, priverčianti susimąstyti arba veikti, įžiebianti ugnį kitame, įkvepianti norą gyventi… Linkiu pabandyti kiekvienam, kas dar iėškot savo išraiškos kelio!
Flamenko (isp. Flamenco) – muzikos-šokių stilius, susiformavęs 18 a. Ispanijos pietų regione Andalūzijoje. Flamenko šokamas ir dainuojamas pritariant gitaraiinuojamas pritariant gitarai, ritmingai plojant delnais. Flamenko apima muzikinę ir kultūrinę tradiciją. Nors laikomas Ispanijos kultūros dalimi, flamenko faktiškai kilęs iš vieno Ispanijos regiono: Andalūzijos. Pripažįstama, jog flamenko išaugo iš unikalios Arabijos, Andalūzijos, žydų ir čigonų kultūrų sąveikos, kurios egzistavo Andalūzijoje iki ir po Ispanų įsiveržimo į Naująją Granadą. Taip pat svarbią įtaką darė Lotynų Amerika ir Kuba. Flamenko šokio žinovai neturėjo jokių akademinių žinių istorijos ar muzikologijos srityse. Tai pradėjo keistis 1980-aisiais, kai flamenkas pamažu pradėjo būti įtrauktas į muzikos konservatorijų mokymo programas ir daugiau muzikologų ir istorikų pradėjo tyrinėti flamenko. Kyla klausimų ne tik apie flamenko muzikos ir šokio kilmę, bet ir apie paties žodžio „flamenko“ atsiradimą.George Borrow rašo, kad žodis „flamenc“ yra žodžio „gypsy“ sinonimas. Flamenko muzika ypač domina šiuolaikinius choreografus, nes šie ritmai jiems leidžia daug improvizuoti, įnešti naujovių, palieka laisvės kūrybai. Flamenko ištakų reikėtų ieškoti dar Mauritanijos muzikinėje kultūroje. Be jokios abejonės, šiam muzikos stiliui įtakos turėjo ir romų muzika. Ši tauta į Ispaniją atvyko 15 a., kai pradėjo byrėti Bizantijos imperija ir įsikūrė šalies pietuose esančioje Andalūzijoje. Įsilieję į visuomenę romai pamažu pradėjo į vietos kultūrą integruoti savo muziką. Susimašę Europos, Mauritanijos ir romų ritmai davė pradžią flamenkui. Daugelį metų šis muzikinis stilius girdėjosi tik požemiuose, o 18 a. pabaigoje prasidėjo pergalingas flamenko žygis kavinėse ir įvairiose šventėse. Dar vėliau į flamenko įsiliejo kubietiškos melodijos bei džiazo motyvai. Įvairiuose Ispanijos miestuose – Sevilijoje, Kadise, Granadoje, Madride – vyksta flamenko festivaliai. Kiekvienas šių miestų turi savą flamenko specifiką, savo tradicijas ir ypatumus. Tradiciniame flamenko, jauni žmonės nėra laikomi emociškai brandūs tinkamai perteikti žanro sielą. Todėl, skirtingai nuo kitų šokių formų, daugelis flamenko šokėjų karjeros epogėjų pasiekia gerokai vėliau nei trisdešimties metų ir toliau šoka iki šeštojo dešimtmečio ar net dar ilgiau.